Gyvename nenuspėjamų pokyčių laike. Pandemija, ekonominė krizė ir karas ištiko mus tuo metu, kai atrodė, kad visuomenė žengė į pilnatvės, tobulumo ir saugumo amžių. Tarpdisciplininiai tyrimai rodo, kad ribotumas, neišbaigtumas, stoka – įvairiais savo pavidalais – yra neatsiejami nuo žmogaus gyvenimo ir būties. Stoka yra augimo, tobulėjimo ir kūrybiškumo sandas, tačiau yra ir kitos stokos, atsirandančios dėl neetiškų žmogaus veiksmų, ribotumo, klaidų. Kodėl suprasti šią takoskyrą yra taip svarbu? Kaip stoka prakalbina mūsų laikmetį, balansuojantį tarp realybės ir tobulo pasaulio alkio?

Klausėmės E. Leontjevos išvadų iš tarpdisciplininio projekto „Stoka, Moralė ir Viešoji Politika”, jos įžvalgų, diskutavome apie verslininko įvaizdį ir stokos sampratą. Labai gilus ir prasmingas susitikimas.

—

Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Elena yra viena iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto steigėjų, buvusi (1993–2001 m.), ir esama prezidentė.

Lietuvai tapus nepriklausoma, Elena reikšmingai prisidėjo prie socialinių ir ekonominių pokyčių konceptualiais reformų pasiūlymais. Svarbiausi jų – patikimos ir stabilios valiutos užtikrinimas 1994–2015 m., vertybinių popierių ir akcijų rinkos sukūrimas, bankininkystės, mokesčių ir biudžeto reformos, privatus pensijų draudimas, debiurokratizacijos proceso inicijavimas.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimosi pradžioje E. Leontjeva buvo Valstybės konsultantė ekonomikos reformos klausimais, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėja ekonomikos klausimais. Vėliau ji darbavosi kaip publicistė, o pasitraukusi iš aktyvios visuomeninės veiklos, atsidėjo literatūrinei kūrybai. 2020 m publikuotas jos romanas „Turgaus aikštė arba dviejų Žanų istorija”, netrukus pasirodys ir lietuvių kalba. Nuo 2007 m. nagrinėja stokos reiškinį, yra tarpdisciplininio projekto „Stoka, Moralė ir Viešoji Politika” sumanytoja ir vadovė.

Akimirkos iš vykusio renginio